Penktadienio vidudienį popiežius Pranciškus priėmė kelias dešimtis vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių iš visos Europos, savo šalyse atsakingų už migrantų sielovadą ir už pagalbą į jų šalis iš svetur atvykstantiems migrantams. Popiežiaus priimti asmenys dalyvavo Romoje vykusiame pasitarime, kurį surengė Europos Vyskupų konferencijų taryba.
„Masinės migracijos srautai, jų įvairovė ir sudėtingumas, sukėlė rimtą krizę ir atskleidė, kad yra nepakankamos lig šiol taikytos migracijos politikos bei migrantų apsaugai priimtos tarptautinės konvencijos“, sakė popiežius Pranciškus, tuo pat metu pabrėždamas, kad Bažnyčia turi likti ištikima savo misijai „mylėti Jėzų Kristų visuose vargšuose ir atstumtuose žmonėse“. Šiai kategorija, sakė popiežius, tikrai priklauso migrantai ir pabėgėliai.
„Brangieji broliai ir seserys, - kalbėjo Pranciškus, - neslepiu, kad man kelia susirūpinimą netolerancijos, diskriminacijos ir ksenofobijos ženklai, kuriuos matome įvairiuose Europos regionuose. Dažnai juos nulemia nepasitikėjimas ir kito, nepažįstamo žmogaus, užsieniečio baimė. Dar didesnį susirūpinimą kelią liūdnas konstatavimas, kad mūsų katalikų bendruomenėms nesvetimos tokios gynybos ir atmetimo reakcijos, teisinamos aiškiai neapibrėžta „moraline pareiga“ saugoti savo kultūrinę ir religinę tapatybę“. Popiežius priminė, kad Bažnyčia pasklido po visus žemynus kaip tik „migruojančių“ misionierių dėka, kurie skelbė Jėzaus Kristų išganymo žinią visų kultūrų vyrams ir moterims. Popiežius pripažino, kad Bažnyčios istorijoje neišvengta ekskliuzyvumo ir kultūrinio uždarumo pagundų, tačiau Šventoji Dvasia padėjo jas įveikti, padėdama būti atviriems kitam žmogui, suprasti atvirumą kaip galimybę augti ir save praturtinti. (Vatikano radijas)
